Vėjas topolių viršūnėse

TEATRO GRANDAI – VIENAME SPEKTAKLYJE!

Liubomiras LAUCEVIČIUS, Albinas KĖLERIS, Petras VENSLOVAS

Spektaklyje: Gérald Sibleyras VĖJAS TOPOLIŲ VIRŠŪNĖSE

Režisierius – Rolandas ATKOČIŪNAS
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna DAUJOTAITĖ
Kompozitorius – Vidmantas BARTULIS

Gérald Sibleyras – šiuolaikinis prancūzų dramaturgas ir scenaristas. Pjesė „Vėjas topolių viršūnėse“ (iš prancūzų k. vertė Petras Kimbrys) pelnė jam Moljero bei Lorenco Olivjė premijas „Geriausios komedijos“ nominacijose. Ji išversta į daugiau nei 15 kalbų ir statoma įvairiose pasaulio scenose.

Pjesėje pasakojama apie tris karo veteranus, gyvenančius karo veteranų prieglaudoje. Beje, jie dar Pirmojo pasaulinio karo veteranai. Tai suteikia pjesei tam tikro absurdo bei teatrinio sąlygotumo. Veteranai nedaug ką matę, tarytum niekada ir nebuvo jauni. Tačiau nei jie patys, nei autorius jų neapverkia. Atvirkščiai – juokas yra pjesės variklis. Variklis yra ne tik juokas, bet ir švelnumas bei meilė žmogui.

Pjesės „Vėjas topolių viršūnėse“ herojai – trys ambicingi keistuoliai, trys vyrai iš skirtingų sluoksnių, interesų ir tikėjimo. Jų autoironija negailestinga, o svajonės naivios: pabėgti kartą ir visiems laikams. Trijų keistuolių gyvenimo istorija – trys gražūs portretai žmonių, kurie nesutinka būti „užrakinti“ net prieš mirtį… Jie nesiskundžia savo likimu, o svajoja apie kelionę į kalnus, kur topoliai, kur vėjas.

Keliaujantys žmonės iš niekur į niekur. Jie svajoja apie tai, kas nebegali įvykti ir kasdien susirenka terasoje, kaip Beketo pjesės veikėjai prie nudžiūvusio medžio, suprasdami, kad kiekvieno jų, o ir mūsų, ateityje – amžinybė. Tai žaidimas, kurį jie žaidžia su malonumu, azartu ir bendrumo jausmu.

„Spektaklyje visu gražumu atsiskleidžia trys sukriošusio vyriško infantilizmo hipostazės – buvęs elitinis mamytės sūnelis, buvęs kovinių veiksmų po moterų sijonais herojus ir buvęs kariaujantis pacifistas hipis. Aktoriai sugeba suderinti ir savo meistriškus įgūdžius, ir artistinės patirties šleifą, kuris puikiai susipina su jų išgyventos gyvenimiškos patirties turtais. Scenoje stebime tris ryškias asmenybes, kurios be ypatingų išlygų nusipelnė „žvaigždžių“ titulo. Stebėdama juos, publika ne leipsta juokais – ji džiaugiasi“ (teatro kritiko Juliaus Lozoraičio mintys po premjeros Vilniaus mažajame teatre).

Spektaklio kūrėjai įvertinti „Fortūnų“ diplomais, dalyvavo festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris “